trukterti

1 trùkterti, -ia (-na Alv, Rdš), -ėjo DrskŽ žr. trukterėti: 1. Q647 Trùkters kas, ir ižvirs durys Žtn. Trùkterk tu [duris] Pb. Trùkterk [lentelę], ir atšoks Vs. 2. Rdš Kap trùkterėj[o] arklys [vežimą], tai aš slast stačia galva žemėn Rod. ║ Kap tik jaučias trùkteria jungą šonan Rud. | Vakarykščioj dienoj didelis vėjas buvo, trùkterėj[o] tvorą Rod. 3. tr. impers. staiga prarasti pusiausvyrą, normalią būklę: Trùkteria mane, mėto in šonus Drsk. 4. žr. truktelti 5: Užsivertė ir trùkterėj[o] iš to butelio Dsm. ║ Alv, Rod Oh! smarkiai trùkterėjom! Lp. Čėsip jis ir gerai trùkteria Drsk. 5. tr. kiek nupjauti: Dalge trùkteri mišinio ir inmeti paršami Drsk. 6. tr., intr. uždrožti, supliekti: Stribokas trùkterėj[o] rimbu – pasisakiau Žln. Trùkteriu botagu [arklį], anta kojų stojasi, neina Drsk.